Archyvas pagal 2011 kovo

Kompaktinė plokštelė

Kompaktinė plokštelė arba kompaktinis diskas (angl. Compact Disc, sutrump. CD) – optinis diskas informacijai skaitmenine forma įrašyti, saugoti ir platinti.

Pagal įrašymą CD būna vienkartinis (į CD-ROM diską informacija įrašoma gamykloje, į CD-R diską informaciją vieną kartą gali įrašyti naudotojas) ir daugkartinis (CD-RW) informacijai įrašyti ir ištrinti kelis tūkstančius kartų. Pagal informacijos formatą (failų sistemą) – būna audio diskai – CD-DA ir duomenų diskai – CD-ROM.

Vienkartinis kompaktinis diskas (CD-R) gaminamas iš polikarbamidinio plastiko, kuris dengiamas organinių dažų sluoksniu informacijai įrašyti, šviesą atspindinčiu metalo sluoksniu (pvz., aliuminio lydinio) informacijai skaityti ir apsauginiu sluoksniu.

Daugkartiniame kompaktiniame diske (CD-RW) sluoksnis informacijai įrašyti atskiriamas dielektriko sluoksniais (skirtais informacijos įrašymo metu susidariusiai šilumai sklaidyti).

Skaitmeninė informacija į kompaktinį diską įrašoma štampuotų ar lazeriu išdegintų duobučių pavidalu spiraliniame takelyje. Takelio pradžia yra prie disko centro, pabaiga – palei kraštą. Duobučių gylis ~ 0,12 μm (0,00012 mm), plotis 0,6 μm (0,0006 mm), ilgis 0,9-3,3 μm. Ir skaitomas optiniu kaupikliu arba kompaktinių diskų grotuvu.

Kompaktiniai diskai yra vienpusiai ir įvairaus skersmens: 80 mm (informacijos talpa 180-200 MiB) arba 120 mm skersmens (informacijos talpa 650-900 MiB).

Visų CD grotuvų išėjimuose gaunami analoginiai ir (arba) skaitmeniniai elektriniai signalai. Jie, prireikus, dar dekoduojami išoriniuose įrenginiuose, verčiami analoginiais atskirų garso ir vaizdo kanalų signalais, stiprinami ir siunčiami į atskirų stereokanalų garsiakalbius arba akustines sistemas ir displėjus.

Istorija

Muzikai skirtus kompaktinius diskus (CD-DA) 1978–1979 m. pradėjo kurti Sony ir Philips kompanijos, tačiau, dėl RIAA spaudimo, diskai nebuvo pradėti gaminti iškart: muzikos industrija buvo suinteresuota maksimaliai panaudoti esamus vinilinių plokštelių bei audiokasečių gamybos pajėgumus, taip pat buvo bijoma, kad geri skaitmeniniai įrašai gali būti panaudoti kaip etaloniniai, piratinėms audiokasetėms gaminti.

Masinė CD-DA tipo diskų gamyba prasidėjo 1982–1983 m., tačiau išpopuliarėjo jie tik keleriais metais vėliau. CD-ROM diskų specifikacija paskelbta 1984 m., tačiau dėl to, kad jie buvo neįrašomi, o pačių CD-ROM įrenginių kaina buvo labai didelė, jų gamyba ėmė populiarėti tik apie 1987–1988 m. (pirma kompaktiniuose diskuose platinta programa buvo 1987 m. išleista Microsoft Bookshelf).

Optinių diskų skersmuo ir talpa pasirinkta neatsitiktinai – norėta, kad į kompaktinį diską (CD), sutilptų vienas ilgiausių muzikinių kurinių – Liudviko van Bethoveno „IX simfonija“. CD padarė perversmą pirmiausia muzikos industrijoje, nes buvo daug patogesnis ir tobulesnio garso už vinilinę plokštelę.

Reklama

„Eee Pad Transformer”

Kompanija „ASUS” pristatė novatorišką planšetinį kompiuterį su prijungiama klaviatūra „Eee Pad Transformer”. Ypač mobiliems vartotojams skirtame įrenginyje veikia „Android 3.0 Honeycomb” operacinė sistema, „Waveshare” grafinė vartotojo sąsaja. Naujasis įrenginys išsiskiria našiu dviejų branduolių „NVIDIA Tegra 2” procesoriumi, į jį įdiegta talpi ličio polimerų baterija, kurios veikimo trukmė – iki 16 val.

Viena įdomiausių „Eee Pad Transformer” komplekto dalių – padėklo (Dock Station) funkciją atliekanti prijungiama klaviatūra. Naująjį planšetinį kompiuterį įstatę į šioje klaviatūroje esančią specialią jungtį, vartotojai gaus tradicinį nešiojamąjį kompiuterį primenantį įrenginį. Šio įrenginio „Chiclet” klaviatūra bei lietimui jautria aikštele galima įvesti tekstinę bei skaitinę informaciją, patogiai valdyti žymeklį.

Iš kitų panašių įrenginių „Eee Pad Transformer” išsiskiria tikrovišku spalvų atkūrimu bei dideliais vaizdo matymo kampais – į šį įrenginį įdiegta IPS technologijos LCD matrica, leidžianti matyti vaizdą iš įvairių kampų. „Eee Pad Transformer” veikia „SRS Sound” erdvinio garso sistema, įdiegtos dvi interneto kameros (5 mln. taškų ir 1,2 mln. taškų), įrengtas „mini-HDMI” prievadas. Kompiuterio svoris – apie 630 gramų.

Naujuoju planšetiniu kompiuteriu galima tiek patogiai naršyti internetą, tiek žiūrėti žiūrėti dinaminius vaizdus, žaisti trimačius žaidimus ar pan. Sklandų kompiuterio darbą užtikrina galingas dviejų branduolių mikroprocesorius. „Eee Pad Transformer” kompiuteryje veikia „G-Sensor” bei šviesai jautrus davikliai, įrengtas giroskopas. Keliauti mėgstantys vartotojai galės įsigyti šio kompiuterio modelį, į kurį įdiegtas GPS imtuvas.

Lietuvoje naujasis planšetinis kompiuteris pasirodys gegužės mėnesį. Numatoma įrenginio kaina – 1799 litai. Oficialusis „Asus“ atstovas Baltijos šalyse – UAB „Acme kompiuterių komponentai”.

Išrinkti „Sony World Photography Awards 2011“ nugalėtojai

Šiandien vieno didžiausių pasaulyje fotografijos konkurso „Sony World Photography Awards 2011“ rengėjai paskelbė atvirosios kategorijos nugalėtojus. Jais tapo 10 fotografų mėgėjų, nurungusių daugiau nei 51 tūkst. paraiškas pateikusių konkurso dalyvių iš 148 šalių.

„Sony World Photography Awards“ apdovanojimuose dalyvauja mėgėjai ir profesionalūs fotografai iš viso pasaulio. Konkursas suburia įvairių fotografijos žanrų – fotožurnalismo, vaizduojamojo meno ir komercinės fotografijos – atstovus. „Šių apdovanojimų tikslas – ne tik parodyti pasauliui geriausius fotografų darbus, tačiau ir apdovanoti talentingiausius fotografus, bei juos paskatinti toliau kurti“, – sakė kompanijos „Sony Europe“ skaitmeninių technologijų viceprezidentas Tatsuya Akashi.

Nugalėtojų nuotraukos bus eksponuojamos Londono meno ir kultūros centre „Somerset House“Pasaulinio fotografijos festivalio metu balandžio 26 – gegužės 22 d.. Fotografijos tai pat bus išspausdintos knygoje „Winner‘s Book“. Kaip teigė Pasaulinės fotografijos organizacijos kūrybos direktorė Astrid Merget, šiemet atvirosios kategorijos dalyvių nuotraukos buvo išties aukštos kokybės ir prilygo profesionalių fotografų nuotraukoms.

„Sony World Photography Awards Open“ konkurse gali dalyvauti kiekvienas, besidomintis fotografija, o laimėtojai išrenkami pagal vienintelę atsiųstą nuotrauką. Šių metų laimėtojus išrinkusi komisija: Francis Hodgson (britų fotografijos kritikas ir vertinimo komisijos pirmininkas), Andrew Saunders (vice prezidentas, „Getty Images“), Joseph Jean Rolland Dubé (vice prezidentas, „iStockphoto“), Yann Salmon-Legagneur (vyriausias „Sony Europe“ rinkodaros direktorius ir Paul Genge („Sony UK“).

Metų fotografo-mėgėjo prizas bus įteiktas balandžio 27 d. per apdovanojimų ceremoniją „Odeon Leicester“ aikštėje Londone. Nugalėtojai pasidalins 12,3 tūkst. litų (5 tūkst. JAV dolerių) piniginį prizą. Ceremonijos metu taip pat bus paskelbti prestižinio „L‘Iris D‘Or /Sony World Photography Awards“ apdovanojimo prizininkai. Šios kategorijos laimėtojams skirtas 61,5 tūkst. litų (25 tūkst. JAV dolerių) prizinis fondas. Visiems konkurso laimėtojams kaip papildomi prizai bus įteikti ir „Sony“ skaitmeniniai SLR fotoaparatai.

„Sony World Photography Awards 2011“ mėgėjų kategorijos nugalėtojai:
• „Veiksmo“ kategorija: Chan Kwok Hung (Honkongas)
• „After Dark“ kategorija: Chumlong Nilkon (Tailandas)
• „Architektūra“: Marek Troszczynski (Lenkija)
• „Menai ir kultūra“: Matt Coppin (Kanada)
• „Mada“: Edina Csoboth (Vengrija)
• „Gamta“: Andiyan Lutfi (Indonezija)
• „Panorama“: Wolfgang Weinhardt (Vokietija)
• „Žmonės“: Raghuranjan Sarkar (Indija)
• „Šypsena“: Carlos Henrique Reinesch (Brazilija)
• „Kelionės“: James Chong (Singapūras)

3D konferencija

Niekas nepaneigs, kad prasidėjo 3D era. Pietų Kalifornijos universiteto technologijos instituto specialistai pristatė technologiją, skirtą 3D konferencijoms:  video srautas nukreipiamas į besisukantį veidrodį ir taip sukuriamas 3D efektas.

Manoma, kad ši sistema atgaivins telekonferencijas, nes ne tik atrodo futuristiškai ir patraukliai, bet ir suteikia galimybę kalbėtojui palaikyti akių kontaktą su auditorija.

Kodėl piratai vagia žaidimus?

Nepriklausomas programinės įrangos kūrėjas Cliff Harris, iš Britanijos kompanijos „Positech Games” (sukūrė „Democracy”, „Kudos”), pasidomėjo pas piratus, kodėl jie kopijuoja jo sukurtus žaidimus. Jis surengė skaitmeninės produkcijos piratams apklausą, kurioje pasiteiravo tokio jų elgesio priežastis, pažadėdamas jų nuomonę paskelbti savo tinklaraštyje (blog). Štai tokius savo elgesio pateisinimus pateikė programišai ir nelegalios programinės įrangos vartotojai…

Pirataujama todėl, kad….

… piratai mano, kad skaitmeninei informacijai turi būti panaikintos autorinės teisės;

… žaidimai yra per brangūs;

… žaidimų kokybė neatitinka kainos;

… DRM kai kada trukdo legaliems vartotojams;

… vaikščioti į parduotuves ir ieškoti žaidimų – nervina;

… pagauti „už rankos” piratą – labai sunku.

Perskaitęs atsakymus, Harris pasiūlė šią problemą spręsti tokiu būdu:

Panaikinti DRM;

Leisti žymiai ilgesnes demonstracines (Demo) žaidimų versijas;

Mažinti kainas (jis pats iškart sumažino žaidimo „Kudos” kainą iki 9,95 JAV dolerių);

Gerinti žaidimų kokybę.

Didžiosios kompanijos, kuriančios šiuolaikinius žaidimus ir dėl piratavimo patiriančios milžiniškus nuostolius, galėtų įsiklausyti į „liaudies” balsą ir pamažu pradėti keisti įsisenėjusią nuomonę, kad geriau atsisiųsti „nulaužtą” žaidimą, nei jį įsigyti legaliai parduotuvėje.

positech.co.uk

Google tave stebi

Harvardo profesorius ir žinomas Google kritikas Ben Edelmen paskelbė savo tyrimo rezultatus, kurie parodė, kad Google Toolbar perduoda korporacijai informaciją apie visus vartotojo lankomus puslapius net ir šią funkciją išjungus. Žinoma, šis vartotojo “sekimas” yra reikalingas, kai vartotojas nori matyti puslapių rankus ar panašių puslapių pasiūlymus, tačiau Ben Edelmen atlikti stebėjimai parodė, kad Google gaunama informacija aprėpia domenų ir failų vardus, direktorijas, svetainių adresų parametrus bei paieškos žodžius.

Vartotojui išjungus “sekimo” funkciją tik viename, tuo metu lankomame, puslapyje, Google Toolbar pradingsta, tačiau tinklo stebėjimas rodo, kad duomenų persiuntimas vis dar vyksta. Ta pati problema ištinka bandant išjungti Google Toolbar naudojantis Internet Explorer 8 funkciją Manage Add-Ons – jį išjungus, duomenų siuntimas vyksta toliau. Kaip tai atrodo, galite pamatyti čia.

Po šio atradimo Google pranešė, kad šis “bugas” aptiktas 6.3.911.1819 – 6.4.1311.42 Google Toolbar versijose skirtose Internet Explorer. Šią bėdą taisantį atnaujinimą galima rasti čia. O Google žada visų vartotojų programas greitu laiku atnaujinti automatiškai.

Visą Ben Edelmen tyrimą galite perskaityti jo tinklaraštyje.

Menas ir… technologija

“Skrydžių raštai“ – kaliforniečio Aarono Kobino kūrinys, vaizduojantis pastarųjų 24 valandų lėktuvų maršrutus

Prieš 20 tūkst. metų urvinis žmogus raižė gyvūnų atvaizdus urvų sienose, dabar raižymu dažniausiai užsiima mokiniai paskutiniuose suoluose, o ant sienų piešia miesto spalvintojai – graffitti dailininkai. Galite išgirsti sakant, kad menas miršta. Tačiau menas – tai sritis, kurią nuolatos veikė religija ar politinė situacija, o dabar didžiausią įtaką daro technologija, kuri keičiasi taip greitai, kad menui tenka sparčiai vytis.

Istorija

Septintojo dešimtmečio viduryje kūrėjai daugiausia buvo patys kompiuterių inžinieriai ir mokslininkai, nes būtent jie turėjo lengviausią prieigą prie naujausių technologijų. 1962 m. dr. A. Michaelas Nollas kūrė skaitmeninį kompiuterį tam, kad galėtų generuoti meninius raštus. Kai kurie jo sukurti raštai laikomi kompiuterinio meno klasika.

1965-aisiais įvyko dvi pirmosios kompiuteriu sugeneruotų vaizdų parodos: vasarį Štutgarte (Vokietijoje), balandį – Niujorke. Tuo metu parodų pavadinimuose žodis „menas“ nebuvo vartojamas – niekas kompiuteriu sugeneruotų vaizdų nelaikė menu.

1968 m. Londono Šiuolaikinio meno institute surengta kompiuterinio meno paroda „Kibernetinis įžvalgumas“ (angl. Cybernetic Serendipity). Daugelis joje dalyvavusių kūrėjų laikomi skaitmeninio meno pradininkais: Namas June’as Paikas, Friederis Nake’as, George’as Nessas, Johnas Whitney, Charlesas Csuri. Po metų Londone įkurta Kompiuterinių menų draugija, kurios nariai ir dabar palaiko skaitmeninio meno kūrėjus.

1968 m. rugpjūtį Jugoslavijos sostinėje Zagrebe įvyko simpoziumas „Kompiuteriai ir vizualūs tyrimai“. Šis renginys subūrė Europos kūrėjus į organizaciją „Naujosios tendencijos“ (angl. New Tendencies), kurios nariai organizavo kompiuterinio meno simpoziumus, parodas ir konkursus iki 1973 m.

1982 m. įkurta „Adobe Systems“. Ši firma sukūrė skaitmeninius šriftus, „PostScript“ kalbą, vartojamą elektroninėje leidyboje, taip pat išpopuliarino skaitmeninę manipuliaciją vaizdais. 1987 m. pasirodė „Adobe Illustrator“ – programa, skirta piešti vektoriams remiantis Bézier tiesėmis, o 1990 m. pasaulį išvydo daugeliui žinoma manipuliavimo vaizdais programa „Adobe Photoshop“, tiesa, tuo metu skirta tik „Macintosh“ kompiuteriams ir tik 1993 m. pritaikyta DOS/„Windows“ platformai.

Kompiuterinio meno rūšys

Šiuo metu žinoma daugiau nei dvidešimt kompiuterinio meno rūšių. Ne visas jas lengva apibrėžti, o tuo labiau atskirti vieną nuo kitos.

Algoritmų menas (angl. algorithm art) – tai vaizdų kūrimas pirma sukuriant jiems algoritmą. Šiai rūšiai priskiriami ir fraktalai, kurie tiesiog atvaizduoja tam tikrų skaičiavimų duomenis. Kad sukurtas vaizdas būtų priskirtas algoritmų menui, jis turi būti sugeneruotas naudojant algoritmą. Šių algoritmų kūrėjai vadinami „algoristais“, o pati meno rūšis iš tiesų buvo žinoma dar gerokai prieš kompiuterių atsiradimą. Vienu seniausiu algoritmų meno kūriniu galime vadinti Stounhendžą. Šie koncentriniais apskritimais sustatyti akmenys išdėlioti remiantis Mėnulio fazių ir Saulės judėjimo algoritmais.

Kompiuterinė tapyba (angl. digital painting) niekuo nesiskiria nuo įprastos tapybos: naudojama akvarelė, aliejiniai ar akriliniai dažai, tačiau dailininkas juos užtepa ne teptuku, o pasinaudodamas kompiuteriu. Nuo kitų skaitmeninio meno formų tapyba skiriasi tuo, kad vaizdas nėra atvaizduojamas iš modelio (angl. rendering), o dailininkas kuria galutinį vaizdą tiesiai kompiuteryje. Tokie kūrėjai naudojasi „Corel Painter“, „Adobe Photoshop“, „GIMP“, „ArtRage“, „OpenCanvas“ programomis, kurios leidžia maišyti spalvas, sukurti reikiamo dydžio teptukus ir apsaugo nuo tikram dailininkui būdingos netvarkos.

„Duomenų menas“

Duomenys – tai neseniai menininkų atrasta medžiaga. Kūriniai pradėti kurti ne derinant spalvas, formas ar garsus, ne naudojantis algoritmais, o manipuliuojant turimais duomenimis ir juos apdorojančiomis programomis.

2009-ųjų pabaigoje Londone atidaryta paroda „Decode: Digital Design Sensations“, kurioje demonstruojamos manipuliacijos duomenimis, surandant jiems naują formą bei prasmę ir taip apibrėžiant visą XXI technologijų amžių.

Vienas iš parodoje demonstruojamų kūrinių – „Socialinis greitintuvas“ (angl. „Social Collider“), pavadinimą gavęs dėl panašumo į hadronų greitintuvą. „Socialinis greitintuvas“ seka „Twitter“ žinutes, rūšiuoja jas pagal vartotoją ir temą, o grafiką piešia panašiu principu kaip hadronų greitintuvas vaizduoja subatomines daleles.

„Skrydžių raštai“ – tai kaliforniečio Aarono Kobino kūrinys, vaizduojantis pastarųjų 24 valandų lėktuvų maršrutus, o informaciją gaunantis iš Federalinės aviacijos administracijos.

Vienas kraupiausių parodos eksponatų pavadintas „Opto-Isolator II“. Tai mechaninė mirksinti žmogaus akis, gebanti pamėgdžioti žmonių elgesį išlaikant akių kontaktą: žiūri šalia stovinčiam žmogui į akis, tačiau šiam užsispoksojus, nusisuka į šalį. Taip pat sumirksi sekunde vėliau nei į ją žiūrintis lankytojas. Idėjos autorius Golanas Levinas teigia norėjęs sužinoti, „kas nutiktų, jei meno kūrinys galėtų žinoti, kad mes į jį žiūrime“.