Menas ir… technologija

“Skrydžių raštai” – kaliforniečio Aarono Kobino kūrinys, vaizduojantis pastarųjų 24 valandų lėktuvų maršrutus

Prieš 20 tūkst. metų urvinis žmogus raižė gyvūnų atvaizdus urvų sienose, dabar raižymu dažniausiai užsiima mokiniai paskutiniuose suoluose, o ant sienų piešia miesto spalvintojai – graffitti dailininkai. Galite išgirsti sakant, kad menas miršta. Tačiau menas – tai sritis, kurią nuolatos veikė religija ar politinė situacija, o dabar didžiausią įtaką daro technologija, kuri keičiasi taip greitai, kad menui tenka sparčiai vytis.

Istorija

Septintojo dešimtmečio viduryje kūrėjai daugiausia buvo patys kompiuterių inžinieriai ir mokslininkai, nes būtent jie turėjo lengviausią prieigą prie naujausių technologijų. 1962 m. dr. A. Michaelas Nollas kūrė skaitmeninį kompiuterį tam, kad galėtų generuoti meninius raštus. Kai kurie jo sukurti raštai laikomi kompiuterinio meno klasika.

1965-aisiais įvyko dvi pirmosios kompiuteriu sugeneruotų vaizdų parodos: vasarį Štutgarte (Vokietijoje), balandį – Niujorke. Tuo metu parodų pavadinimuose žodis „menas“ nebuvo vartojamas – niekas kompiuteriu sugeneruotų vaizdų nelaikė menu.

1968 m. Londono Šiuolaikinio meno institute surengta kompiuterinio meno paroda „Kibernetinis įžvalgumas“ (angl. Cybernetic Serendipity). Daugelis joje dalyvavusių kūrėjų laikomi skaitmeninio meno pradininkais: Namas June’as Paikas, Friederis Nake’as, George’as Nessas, Johnas Whitney, Charlesas Csuri. Po metų Londone įkurta Kompiuterinių menų draugija, kurios nariai ir dabar palaiko skaitmeninio meno kūrėjus.

1968 m. rugpjūtį Jugoslavijos sostinėje Zagrebe įvyko simpoziumas „Kompiuteriai ir vizualūs tyrimai“. Šis renginys subūrė Europos kūrėjus į organizaciją „Naujosios tendencijos“ (angl. New Tendencies), kurios nariai organizavo kompiuterinio meno simpoziumus, parodas ir konkursus iki 1973 m.

1982 m. įkurta „Adobe Systems“. Ši firma sukūrė skaitmeninius šriftus, „PostScript“ kalbą, vartojamą elektroninėje leidyboje, taip pat išpopuliarino skaitmeninę manipuliaciją vaizdais. 1987 m. pasirodė „Adobe Illustrator“ – programa, skirta piešti vektoriams remiantis Bézier tiesėmis, o 1990 m. pasaulį išvydo daugeliui žinoma manipuliavimo vaizdais programa „Adobe Photoshop“, tiesa, tuo metu skirta tik „Macintosh“ kompiuteriams ir tik 1993 m. pritaikyta DOS/„Windows“ platformai.

Kompiuterinio meno rūšys

Šiuo metu žinoma daugiau nei dvidešimt kompiuterinio meno rūšių. Ne visas jas lengva apibrėžti, o tuo labiau atskirti vieną nuo kitos.

Algoritmų menas (angl. algorithm art) – tai vaizdų kūrimas pirma sukuriant jiems algoritmą. Šiai rūšiai priskiriami ir fraktalai, kurie tiesiog atvaizduoja tam tikrų skaičiavimų duomenis. Kad sukurtas vaizdas būtų priskirtas algoritmų menui, jis turi būti sugeneruotas naudojant algoritmą. Šių algoritmų kūrėjai vadinami „algoristais“, o pati meno rūšis iš tiesų buvo žinoma dar gerokai prieš kompiuterių atsiradimą. Vienu seniausiu algoritmų meno kūriniu galime vadinti Stounhendžą. Šie koncentriniais apskritimais sustatyti akmenys išdėlioti remiantis Mėnulio fazių ir Saulės judėjimo algoritmais.

Kompiuterinė tapyba (angl. digital painting) niekuo nesiskiria nuo įprastos tapybos: naudojama akvarelė, aliejiniai ar akriliniai dažai, tačiau dailininkas juos užtepa ne teptuku, o pasinaudodamas kompiuteriu. Nuo kitų skaitmeninio meno formų tapyba skiriasi tuo, kad vaizdas nėra atvaizduojamas iš modelio (angl. rendering), o dailininkas kuria galutinį vaizdą tiesiai kompiuteryje. Tokie kūrėjai naudojasi „Corel Painter“, „Adobe Photoshop“, „GIMP“, „ArtRage“, „OpenCanvas“ programomis, kurios leidžia maišyti spalvas, sukurti reikiamo dydžio teptukus ir apsaugo nuo tikram dailininkui būdingos netvarkos.

„Duomenų menas“

Duomenys – tai neseniai menininkų atrasta medžiaga. Kūriniai pradėti kurti ne derinant spalvas, formas ar garsus, ne naudojantis algoritmais, o manipuliuojant turimais duomenimis ir juos apdorojančiomis programomis.

2009-ųjų pabaigoje Londone atidaryta paroda „Decode: Digital Design Sensations“, kurioje demonstruojamos manipuliacijos duomenimis, surandant jiems naują formą bei prasmę ir taip apibrėžiant visą XXI technologijų amžių.

Vienas iš parodoje demonstruojamų kūrinių – „Socialinis greitintuvas“ (angl. „Social Collider“), pavadinimą gavęs dėl panašumo į hadronų greitintuvą. „Socialinis greitintuvas“ seka „Twitter“ žinutes, rūšiuoja jas pagal vartotoją ir temą, o grafiką piešia panašiu principu kaip hadronų greitintuvas vaizduoja subatomines daleles.

„Skrydžių raštai“ – tai kaliforniečio Aarono Kobino kūrinys, vaizduojantis pastarųjų 24 valandų lėktuvų maršrutus, o informaciją gaunantis iš Federalinės aviacijos administracijos.

Vienas kraupiausių parodos eksponatų pavadintas „Opto-Isolator II“. Tai mechaninė mirksinti žmogaus akis, gebanti pamėgdžioti žmonių elgesį išlaikant akių kontaktą: žiūri šalia stovinčiam žmogui į akis, tačiau šiam užsispoksojus, nusisuka į šalį. Taip pat sumirksi sekunde vėliau nei į ją žiūrintis lankytojas. Idėjos autorius Golanas Levinas teigia norėjęs sužinoti, „kas nutiktų, jei meno kūrinys galėtų žinoti, kad mes į jį žiūrime“.

Advertisements
  1. Įdomus toks kompiuterinis menas, bet kartais netgi šiurpus.

  1. No trackbacks yet.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: