Archyvas pagal 2011 balandžio

Japonijoje bus pradėta prekiauti Minebea COOL LEAF klaviatūra

Japonijos gamintojas Minebea praneša, kad Japonijoje bus prekiaujama išskirtine COOL LEAF klaviatūra.

COOL LEAF klaviatūra pasižymi lygiu kaip stiklas paviršiumi. Toks paviršius puikiai tinka vietose, kuriose norima išvengti dulkių ir nereikalingų besikaupiančių nešvarumų (pvz., medicinos laboratorijose).

Pirmiausia bus prekiaujama japoniška klaviatūros versija, o liepos mėnesį bus pristatytas modelis su lotyniškais rašmenimis.

Prekyboje ši klaviatūra atsiras gegužės 13 dieną.

Lietuvoje tėvai menkai rūpinasi internete naršančių vaikų apsauga

Mūsų šalyje dauguma tėvų, turinčių mokyklinio amžiaus vaikų, suvokia pavojus, su kuriais jų atžalos gali susidurti nekontroliuojamai naršydamos internete, tačiau apsaugos priemones buvo arba yra įdiegusi vos kas penkta šeima. Tokias išvadas leidžia daryti šių metų kovo mėnesį atliktos apklausos rezultatai. Ją atliko rinkos tyrimų bendrovė „GfK CR Baltic“, o užsakė prekybos kompiuteriais ir elektronika tinklas „SOHOS“.

Absoliuti dauguma – net keturi iš penkių – apklausoje dalyvavusių tėčių ir mamų pareiškė manantys, jog neribota prieiga prie internete pateikiamos informacijos gali būti žalinga jų vaikams. Truputį daugiau negu pusė tėvų yra domėjęsi galimybėmis apsaugoti vaikus nuo nepageidautinos informacijos, tačiau tik trečdalis sakė žinantys kaip tai padaryti ir vos 17 proc. tėvų bent kartą naudojo priemones, kurios atsijoja informaciją arba riboja prieigą prie jos.

Pastarasis rezultatas tiksliai atitinka panašios visoje Europos Sąjungoje vykdytos apklausos duomenis: Europos Komisija balandžio mėnesį paskelbė, kad Lietuvoje net 83 proc. tėvų, kurių vaikai naršo internete, visiškai neriboja savo atžalų. Šiuo požiūriu Lietuva išsiskiria iš kitų ES valstybių, kuriose tėvai gerokai aktyviau rūpinasi savo vaikų saugumu internete.

Be to, „GfK CR Baltic“ vykdytos apklausos rezultatai rodo, kad net du iš trijų tėvų Lietuvoje arba nežino kaip apsaugoti vaikus nuo žalingos informacijos arba apskritai nėra niekada girdėję, kad tokių galimybių esama. Savo ruožtu, Europos Komisijos tyrimas atskleidė, kad Lietuvos vaikai dažniau už bendraamžius kitose Europos šalyse skelbia savo adresą arba telefono numerį socialiniuose tinkluose internete – taip elgiasi net 42 proc. 9–16 metų amžiaus mūsų šalies vaikų.

„Rezultatus reikėtų vertinti kaip rimtą pavojaus signalą: grėsmės yra akivaizdžios, o didžioji dauguma tėvų Lietuvoje nežino, kad net ir standartiniuose programiniuose paketuose esama funkcijų, leidžiančių apriboti ir kontroliuoti vaikų naudojimąsi internetu“, – teigia prekybos kompiuteriais ir elektronika tinklo „SOHOS“ direktorius Giedrius Senkus.

Pasak jo, standartiniame „Windows 7“ pakete yra speciali „Tėvų kontrolės“ funkcija, leidžianti nustatyti valandas, kuriomis vaikai galės įjungti kompiuterį, išrinkti žaidimus, kuriuos vaikams leidžiama žaisti, ir programas, kurias galima naudoti. Naujausia naršyklė „Internet Explorer 9“ leidžia tėvams blokuoti prieigą prie nepageidautino turinio svetainių ir kontroliuoti savo atžalų veiksmus internete. Be to, įvairių kontrolės priemonių, įskaitant interneto svetainių ir informacijos filtravimą bei naršymo internete „istorijos“ fiksavimą, siūlo kitų kompiuterinių programų kūrėjai. Kai kurias iš jų galima atsisiųsti, įdiegti ir naudoti visiškai nemokamai.

Būtent specialios naršymą internete ribojančios programos daugumai tėvų mūsų šalyje atrodo pats efektyviausias kontrolės būdas. Programas, filtruojančias interneto svetaines, veiksmingiausia apsaugos priemone laiko trečdalis tėvų. Kita vertus, net 44 proc. apklaustųjų laikosi nuomonės, jog pakanka aktyviai bendrauti su vaikais, aiškinti jiems įvairius naršymo internete aspektus ir savo šeimoje nustatyti tam tikras naudojimosi internetu taisykles.

„Tarptautinė patirtis patvirtina, kad technologinės vaikų apsaugos internete priemonės veiksmingos tik kol vaikai sulaukia paauglystės“, – pritaria „Windows“ produktų grupės vadovas Baltijos šalyse Aleksandras Golod. „Tėvams, auginantiems 12–13 metų ir vyresnius vaikus, rekomenduojama daugiau kalbėtis su paaugliais apie saugų elgesį internete ir mokyti juos savarankiškai atpažinti pavojus“.

Apklausos duomenys rodo, kad 11–16 metų amžiaus vaikai Lietuvoje prie kompiuterio praleidžia vidutiniškai po 14 valandų per savaitę, jaunesni – maždaug du kartus mažiau. Didžioji dauguma tėvų – du trečdaliai apklaustųjų – įsitikinę, kad naršymo internete laiką vaikams reikia riboti, tačiau trečdaliui atrodo, kad vaikams galima leisti naudotis internetu tiek, kiek jie to nori.

Net 70 proc. apklausos dalyvių nurodė, kad naršydami internete jų vaikai nesukelia problemų nei sau, nei savo šeimai. Nepaisant to, daugiau negu pusė tėvų išreiškė nuomonę, kad problemų kiltų, jei jie leistų savo vaikams naršyti internete ilgiau negu dabar.

Vykdydama tyrimą bendrovė „GfK CR Baltic“ kovo mėnesį internetu apklausė beveik 300 Lietuvos gyventojų – suaugusiųjų, kurie turi 6–16 metų amžiaus vaikų, naršančių internete. Didžioji dauguma apklaustų tėvų yra 26–45 metų amžiaus, gyvena miestuose ir pagal pajamas priskirtini viduriniajai klasei.

Kino teatruose pasirodė pirmoji Lietuvoje 3D reklama

Paplūdimio tinklinio mačas, merginos ir tyškantys dažų kamuoliai – tokius trimatės dimensijos vaizdus pamatys žiūrovai pirmoje lietuviškoje 3D reklamoje. Šią savaitę pradedamą rodyti „Labas“ trimatės reklamos klipą galima išvysti prieš 3D filmus visuose „Forum cinemas“ kino teatruose.

„Sumanymas kurti novatorišką, 3D versiją kilo dar filmuojant šį spalvingą reklaminį klipą. Norėjome „Labas“ gerbėjams parodyti vasariškas linksmybes trimatėje dimensijoje ir nustebinti pirmuoju Lietuvoje tokiu klipu“, – teigė „Labas“ pardavimų vadovas Laurynas Miškinis.

Įprastinė „Labas“ reklaminio klipo versija buvo filmuojama Lietuvoje su labai aukštos kokybės sulėtintus vaizdus pateikiančiomis kameromis, o vėliau adaptuota trimačiam atvaizdavimui. Šiame projekte daugiausiai kantrybės pareikalavo ne stereo vaizdo gamyba ar jos trimatis suvedimas, bet dvi savaites trukęs geltonai tyškančių kamuolių generavimas trimate programa.

„Labas“ 3D reklamos versiją sukūrė gamintojų komanda „Recream“, kuri rengė 3D vaizdo projekcijas visoje Lietuvoje vykusio „Happyendless“ 3D vaizdo ir garso koncertų turui.

„Labas“ reklamą „Išsitaškyk į visus tinklus“


“Google Talk“ jau ir išmaniesiems telefonams

Bendrovė „Google“ pranešė pristačiusi „Android“ OS naudojantiems išmaniesiems telefonams skirtą „Google Talk“ paslaugos versiją.

Ji suteiks galimybę išmaniųjų telefonų savininkams bendrauti ir balso, ir videopokalbių režimu ne tik tarpusavyje, bet ir su kompiuteriais dirbančiais „Gmail“ pašto vartotojais, įsidiegusiais specialų vaizdo pokalbių priedą.

Pranešama, kad mobilioji „Google Talk“ versija veiks ir 3G bei 4G mobiliojo ryšio tinkluose, ir „Wi-Fi“ ryšio aprėpties zonose. Norint inicijuoti videoskambutį reikės spustelėti vaizdo kameros piktogramą, esančią dešiniojoje „Google Talk“ programos ekrano pusėje šalia vartotojo vardo, sakoma „Google Mobile Blog“ tinklaraštyje.

Pirmieji galimybę įsidiegti mobiliąją „Google Talk“ versiją gaus išmaniųjų telefonų „Nexus S“ savininkai, sakoma pranešime. Tam jie turės atnaujinti savo išmaniojo telefono operacinės sistemos versiją iki „Android 2.3.4“. Vėliau įsidiegti atnaujintą „Google Talk“ galės ir kitų išmaniųjų telefonų, naudojančių „Android 2.3“ ir naujesnes OS versijas, savininkai. Kada ši galimybė bus pasiūlyta plačiajam telefonų su „Android“vartotojų ratui, kol kas neskelbiama.

Šiame vaizdo siužete – mobiliosios „Google Talk“ versijos pristatymas.

Skaitmeninis menas

Meninės fantazijos neturi ribų. Todėl nenuostabu, kad šiame technologijų amžiuje skaitmeninis menas tapo toks populiarus.

Nuo ko firefox gali veikti lėčiau

„Mozilla“ praneša, nuo kokių „Firefox“ papildinių naršyklė veikia lėčiausiai

Net ir po „Firefox 4“ išleidimo nenutilo kalbos apie naršyklės „lėtas apsukas“. Viena iš gana lėto veikimo teorijų yra tai, kad kalti įvairūs papildiniai ir naršyklės priedai. To neneigia ir pati „Mozilla“ kompanija – nuo šiol detalią informaciją apie „Firefox“ darbą lėtinančius papildinius galėsime gauti tiesiai iš naršyklės gamintojų. Tam yra sukurtas specialus puslapis „Addons performance“, kuriame aiškiai parodoma papildinių daroma žala naršyklės užsikrovimo ir veikimo greičiui. „Mozilla“ žada šiuos duomenis nuolat stebėti ir atnaujinti, kad vartotojai galėtų spręsti, kokius papildinius įsidiegti ar pašalinti. Taip pat patariama pašalinti visus retai naudojamus priedus. Įdomu, kokie gi priedai labiausiai apkrauna naršyklę? Kaip matome, pirmoje vietoje yra vertimus atliekantis papildinys „FoxLingo“, tačiau pagal rodiklius nuo jo neatsilieka ir populiarusis „Firebug“. Kita vertus, tinklalapių kūrėjams jis suteikia fantastiškas galimybes darbui su HTML, CSS ir JavaScript elementais, tad jie veikiausiai pasiruošę paaukoti šiek tiek naršyklės greičio. Ironiška, bet vienas naršyklės darbą smarkiai lėtinančių papildinių yra „FastestFox“ – įrankis, skirtas naršymui pagreitinti…

Kompiuterio techninė įranga


Kompiuterio techninė įranga

Kompiuterio techninė įranga loginiu požiūriu yra labai paprasta – bet koks kompiuteris susideda iš šių dalių:

  • procesoriaus, kuris vykdo logines ir programos logikos valdymo komandas,
  • atminties, kurioje saugoma vykdomoji programa (ne programos failas, o vykdomų procesoriaus komandų rinkinys) bei įvairūs jos vykdymo metu naudojami duomenys,
  • [[duomenų greitkeliai, kuria perduodami duomenys tarp procesoriaus ir atminties,
  • išorinių įrenginių, skirtų duomenų įvedimui ir išvedimui (bei papildomai funkcijai – saugojimui).

Paskutiniai iš minėtų įrenginių būna labai įvairūs ir dažnai sudaro daugiau, nei 80 procentų kompiuterio kainos. Tipiški išoriniai įrenginiai:

  • kietasis diskas
  • klaviatūra
  • pelė (kompiuterio)
  • monitorius
  • vaizdo plokštė
  • garso plokštė
  • mikroschemų rinkinys
  • IDE kontroleris

Duomenų magistralė kai kada irgi priskiriama išoriniams kompiuterio įrenginiams, tačiau, skirtingai nuo daugumos kitų, yra praktiškai neatskiriama kompiuterio dalis, tam tikru būdu egzistuojanti net tada, kai kompiuteris neturi jokios atminties, išskyrus procesoriaus registrus. Kai kuriose kompiuterių realizacijose atmintis irgi galėjo veikti, kaip atskiras kompiuterio įrenginys, tačiau tokios kompiuterių realizacijos nepapilto.

Konstrukcija

Tipiškas asmeninis kompiuteris susideda iš dėžės („sisteminio bloko“), kurioje yra motininė plokštė (kartais dar vadinama sistemine ar pagrindine plokšte) bei maitinimo blokas. Dažniausiai kaip atskiri įrenginiai, prie kompiuterio jungiami:

  • Monitorius
  • Klaviatūra
  • Pelė
  • Spausdintuvas
  • Skaitytuvas (skeneris)

Funkciškai viena iš svarbiausių kompiuterio dalių būna motininė plokštė, kuri atlieka dvi funkcijas:

  • Turi savyje įmontuotus daugelį (dešimtis ar šimtus) paprastesnių įrenginių (garso kortą, tinklo kortą, IDE kontrolerį ir t. t.)
  • Veikia kaip konstrukcinis radijo montažo pagrindas: į ją (per specialius lizdus) įjungiami procesorius, atmintis, video korta, laidai išorinių įrenginių (diskų, spausdintuvų, monitorių) pajungimui ir pan.

Periferinė įranga

Periferine įranga dažniausiai vadinami įrenginiai, kurie yra ne kompiuterio dėžėje („sisteminiame bloke“), o jo išorėje, nors architektūros požiūriu dauguma viduje esančių įrenginių niekuo nesiskiria: pvz., kietasis diskas yra toks pat duomenų įvedimo/išvedimo įrenginys, kaip ir spausdintuvas. Kai kurie periferiniai įrenginiai, tokie, kaip klaviatūra ar monitorius, yra tiesiog būtini, kiti – reikalingi tik specialistams (pvz., elektroniniai mikroskopai). Šiais laikais daugelis įprastų namų apyvokos daiktų, pvz., telefonas, televizorius, fotoaparatas gali būti prijungti prie kompiuterio ir veikti, kaip periferiniai įrenginiai.

Kompiuterio dalys

Kompiuterio dalims galima priskirti visus įrenginius, esančius kompiuterio dėžės („sisteminio bloko“) viduje:

  • Pagrindinės dalys:
    • Motininė plokštė
    • Procesorius
    • Atmintis (kompiuterio)
    • Maitinimo blokas
  • Kompiuteriuidažniausiai būtinos dalys:
    • Kietasis diskas
    • Video plokštė
    • Tinklo plokštė
    • Garso plokštė
  • Įvairios papildomos dalys
  • Flešas ir taip toliau

Kompiuterio priedai

Kompiuterio priedai – įrenginiai, kurie paprastai būna jungiami prie kompiuterio (dalis – kaip išoriniai įtaisai, dalis – kaip įtaisai, esantys dėžės viduje), pvz.:

  • Kompiuterio valdymo įrenginiai (duomenų įvedimo/išvedimo įrenginiai, naudojami kompiuteriuivaldyti):
    • Monitorius
    • Klaviatūra
    • Pelė (kompiuterio)
  • Duomenų įvedimo įrenginiai:
    • Skaitytuvas
    • Video kamera
    • Biometriniai įrenginiai
    • Kalbos atpažinimo įrenginiai
  • Duomenų išvedimo įrenginiai:
    • Spausdintuvas
    • Projektorius
    • Ploteris
    • Vokalizatorius
  • Duomenų saugojimo įrenginiai:
    • magnetinė juosta,
      • DDS
      • AFK
      • DLT
      • LTO
    • magnetinis diskas,
    • optinis diskas,
      • CD
      • DVD
    • magnetinis optinis diskas,
    • puslaidininkinė atmintis,
    • holografinis diskas,
  • duomenų perdavimo įrenginiai:
    • Modemas
    • IrDA jungtis
    • Bluetooth jungtis
    • USB.