Lietuvoje tėvai menkai rūpinasi internete naršančių vaikų apsauga

Mūsų šalyje dauguma tėvų, turinčių mokyklinio amžiaus vaikų, suvokia pavojus, su kuriais jų atžalos gali susidurti nekontroliuojamai naršydamos internete, tačiau apsaugos priemones buvo arba yra įdiegusi vos kas penkta šeima. Tokias išvadas leidžia daryti šių metų kovo mėnesį atliktos apklausos rezultatai. Ją atliko rinkos tyrimų bendrovė „GfK CR Baltic“, o užsakė prekybos kompiuteriais ir elektronika tinklas „SOHOS“.

Absoliuti dauguma – net keturi iš penkių – apklausoje dalyvavusių tėčių ir mamų pareiškė manantys, jog neribota prieiga prie internete pateikiamos informacijos gali būti žalinga jų vaikams. Truputį daugiau negu pusė tėvų yra domėjęsi galimybėmis apsaugoti vaikus nuo nepageidautinos informacijos, tačiau tik trečdalis sakė žinantys kaip tai padaryti ir vos 17 proc. tėvų bent kartą naudojo priemones, kurios atsijoja informaciją arba riboja prieigą prie jos.

Pastarasis rezultatas tiksliai atitinka panašios visoje Europos Sąjungoje vykdytos apklausos duomenis: Europos Komisija balandžio mėnesį paskelbė, kad Lietuvoje net 83 proc. tėvų, kurių vaikai naršo internete, visiškai neriboja savo atžalų. Šiuo požiūriu Lietuva išsiskiria iš kitų ES valstybių, kuriose tėvai gerokai aktyviau rūpinasi savo vaikų saugumu internete.

Be to, „GfK CR Baltic“ vykdytos apklausos rezultatai rodo, kad net du iš trijų tėvų Lietuvoje arba nežino kaip apsaugoti vaikus nuo žalingos informacijos arba apskritai nėra niekada girdėję, kad tokių galimybių esama. Savo ruožtu, Europos Komisijos tyrimas atskleidė, kad Lietuvos vaikai dažniau už bendraamžius kitose Europos šalyse skelbia savo adresą arba telefono numerį socialiniuose tinkluose internete – taip elgiasi net 42 proc. 9–16 metų amžiaus mūsų šalies vaikų.

„Rezultatus reikėtų vertinti kaip rimtą pavojaus signalą: grėsmės yra akivaizdžios, o didžioji dauguma tėvų Lietuvoje nežino, kad net ir standartiniuose programiniuose paketuose esama funkcijų, leidžiančių apriboti ir kontroliuoti vaikų naudojimąsi internetu“, – teigia prekybos kompiuteriais ir elektronika tinklo „SOHOS“ direktorius Giedrius Senkus.

Pasak jo, standartiniame „Windows 7“ pakete yra speciali „Tėvų kontrolės“ funkcija, leidžianti nustatyti valandas, kuriomis vaikai galės įjungti kompiuterį, išrinkti žaidimus, kuriuos vaikams leidžiama žaisti, ir programas, kurias galima naudoti. Naujausia naršyklė „Internet Explorer 9“ leidžia tėvams blokuoti prieigą prie nepageidautino turinio svetainių ir kontroliuoti savo atžalų veiksmus internete. Be to, įvairių kontrolės priemonių, įskaitant interneto svetainių ir informacijos filtravimą bei naršymo internete „istorijos“ fiksavimą, siūlo kitų kompiuterinių programų kūrėjai. Kai kurias iš jų galima atsisiųsti, įdiegti ir naudoti visiškai nemokamai.

Būtent specialios naršymą internete ribojančios programos daugumai tėvų mūsų šalyje atrodo pats efektyviausias kontrolės būdas. Programas, filtruojančias interneto svetaines, veiksmingiausia apsaugos priemone laiko trečdalis tėvų. Kita vertus, net 44 proc. apklaustųjų laikosi nuomonės, jog pakanka aktyviai bendrauti su vaikais, aiškinti jiems įvairius naršymo internete aspektus ir savo šeimoje nustatyti tam tikras naudojimosi internetu taisykles.

„Tarptautinė patirtis patvirtina, kad technologinės vaikų apsaugos internete priemonės veiksmingos tik kol vaikai sulaukia paauglystės“, – pritaria „Windows“ produktų grupės vadovas Baltijos šalyse Aleksandras Golod. „Tėvams, auginantiems 12–13 metų ir vyresnius vaikus, rekomenduojama daugiau kalbėtis su paaugliais apie saugų elgesį internete ir mokyti juos savarankiškai atpažinti pavojus“.

Apklausos duomenys rodo, kad 11–16 metų amžiaus vaikai Lietuvoje prie kompiuterio praleidžia vidutiniškai po 14 valandų per savaitę, jaunesni – maždaug du kartus mažiau. Didžioji dauguma tėvų – du trečdaliai apklaustųjų – įsitikinę, kad naršymo internete laiką vaikams reikia riboti, tačiau trečdaliui atrodo, kad vaikams galima leisti naudotis internetu tiek, kiek jie to nori.

Net 70 proc. apklausos dalyvių nurodė, kad naršydami internete jų vaikai nesukelia problemų nei sau, nei savo šeimai. Nepaisant to, daugiau negu pusė tėvų išreiškė nuomonę, kad problemų kiltų, jei jie leistų savo vaikams naršyti internete ilgiau negu dabar.

Vykdydama tyrimą bendrovė „GfK CR Baltic“ kovo mėnesį internetu apklausė beveik 300 Lietuvos gyventojų – suaugusiųjų, kurie turi 6–16 metų amžiaus vaikų, naršančių internete. Didžioji dauguma apklaustų tėvų yra 26–45 metų amžiaus, gyvena miestuose ir pagal pajamas priskirtini viduriniajai klasei.

Advertisements
  1. Manau, jog vaikams prie interneto galima būtų išvis leist sedėt tik nuo kokių 15, kai į protą daugiau ar mažiau ateina ir mažiau problemų būtų.

  1. No trackbacks yet.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: