Kodėl piratai vagia žaidimus?

Nepriklausomas programinės įrangos kūrėjas Cliff Harris, iš Britanijos kompanijos „Positech Games” (sukūrė „Democracy”, „Kudos”), pasidomėjo pas piratus, kodėl jie kopijuoja jo sukurtus žaidimus. Jis surengė skaitmeninės produkcijos piratams apklausą, kurioje pasiteiravo tokio jų elgesio priežastis, pažadėdamas jų nuomonę paskelbti savo tinklaraštyje (blog). Štai tokius savo elgesio pateisinimus pateikė programišai ir nelegalios programinės įrangos vartotojai…

Pirataujama todėl, kad….

… piratai mano, kad skaitmeninei informacijai turi būti panaikintos autorinės teisės;

… žaidimai yra per brangūs;

… žaidimų kokybė neatitinka kainos;

… DRM kai kada trukdo legaliems vartotojams;

… vaikščioti į parduotuves ir ieškoti žaidimų – nervina;

… pagauti „už rankos” piratą – labai sunku.

Perskaitęs atsakymus, Harris pasiūlė šią problemą spręsti tokiu būdu:

Panaikinti DRM;

Leisti žymiai ilgesnes demonstracines (Demo) žaidimų versijas;

Mažinti kainas (jis pats iškart sumažino žaidimo „Kudos” kainą iki 9,95 JAV dolerių);

Gerinti žaidimų kokybę.

Didžiosios kompanijos, kuriančios šiuolaikinius žaidimus ir dėl piratavimo patiriančios milžiniškus nuostolius, galėtų įsiklausyti į „liaudies” balsą ir pamažu pradėti keisti įsisenėjusią nuomonę, kad geriau atsisiųsti „nulaužtą” žaidimą, nei jį įsigyti legaliai parduotuvėje.

positech.co.uk

Reklama

Google tave stebi

Harvardo profesorius ir žinomas Google kritikas Ben Edelmen paskelbė savo tyrimo rezultatus, kurie parodė, kad Google Toolbar perduoda korporacijai informaciją apie visus vartotojo lankomus puslapius net ir šią funkciją išjungus. Žinoma, šis vartotojo “sekimas” yra reikalingas, kai vartotojas nori matyti puslapių rankus ar panašių puslapių pasiūlymus, tačiau Ben Edelmen atlikti stebėjimai parodė, kad Google gaunama informacija aprėpia domenų ir failų vardus, direktorijas, svetainių adresų parametrus bei paieškos žodžius.

Vartotojui išjungus “sekimo” funkciją tik viename, tuo metu lankomame, puslapyje, Google Toolbar pradingsta, tačiau tinklo stebėjimas rodo, kad duomenų persiuntimas vis dar vyksta. Ta pati problema ištinka bandant išjungti Google Toolbar naudojantis Internet Explorer 8 funkciją Manage Add-Ons – jį išjungus, duomenų siuntimas vyksta toliau. Kaip tai atrodo, galite pamatyti čia.

Po šio atradimo Google pranešė, kad šis “bugas” aptiktas 6.3.911.1819 – 6.4.1311.42 Google Toolbar versijose skirtose Internet Explorer. Šią bėdą taisantį atnaujinimą galima rasti čia. O Google žada visų vartotojų programas greitu laiku atnaujinti automatiškai.

Visą Ben Edelmen tyrimą galite perskaityti jo tinklaraštyje.

Menas ir… technologija

“Skrydžių raštai“ – kaliforniečio Aarono Kobino kūrinys, vaizduojantis pastarųjų 24 valandų lėktuvų maršrutus

Prieš 20 tūkst. metų urvinis žmogus raižė gyvūnų atvaizdus urvų sienose, dabar raižymu dažniausiai užsiima mokiniai paskutiniuose suoluose, o ant sienų piešia miesto spalvintojai – graffitti dailininkai. Galite išgirsti sakant, kad menas miršta. Tačiau menas – tai sritis, kurią nuolatos veikė religija ar politinė situacija, o dabar didžiausią įtaką daro technologija, kuri keičiasi taip greitai, kad menui tenka sparčiai vytis.

Istorija

Septintojo dešimtmečio viduryje kūrėjai daugiausia buvo patys kompiuterių inžinieriai ir mokslininkai, nes būtent jie turėjo lengviausią prieigą prie naujausių technologijų. 1962 m. dr. A. Michaelas Nollas kūrė skaitmeninį kompiuterį tam, kad galėtų generuoti meninius raštus. Kai kurie jo sukurti raštai laikomi kompiuterinio meno klasika.

1965-aisiais įvyko dvi pirmosios kompiuteriu sugeneruotų vaizdų parodos: vasarį Štutgarte (Vokietijoje), balandį – Niujorke. Tuo metu parodų pavadinimuose žodis „menas“ nebuvo vartojamas – niekas kompiuteriu sugeneruotų vaizdų nelaikė menu.

1968 m. Londono Šiuolaikinio meno institute surengta kompiuterinio meno paroda „Kibernetinis įžvalgumas“ (angl. Cybernetic Serendipity). Daugelis joje dalyvavusių kūrėjų laikomi skaitmeninio meno pradininkais: Namas June’as Paikas, Friederis Nake’as, George’as Nessas, Johnas Whitney, Charlesas Csuri. Po metų Londone įkurta Kompiuterinių menų draugija, kurios nariai ir dabar palaiko skaitmeninio meno kūrėjus.

1968 m. rugpjūtį Jugoslavijos sostinėje Zagrebe įvyko simpoziumas „Kompiuteriai ir vizualūs tyrimai“. Šis renginys subūrė Europos kūrėjus į organizaciją „Naujosios tendencijos“ (angl. New Tendencies), kurios nariai organizavo kompiuterinio meno simpoziumus, parodas ir konkursus iki 1973 m.

1982 m. įkurta „Adobe Systems“. Ši firma sukūrė skaitmeninius šriftus, „PostScript“ kalbą, vartojamą elektroninėje leidyboje, taip pat išpopuliarino skaitmeninę manipuliaciją vaizdais. 1987 m. pasirodė „Adobe Illustrator“ – programa, skirta piešti vektoriams remiantis Bézier tiesėmis, o 1990 m. pasaulį išvydo daugeliui žinoma manipuliavimo vaizdais programa „Adobe Photoshop“, tiesa, tuo metu skirta tik „Macintosh“ kompiuteriams ir tik 1993 m. pritaikyta DOS/„Windows“ platformai.

Kompiuterinio meno rūšys

Šiuo metu žinoma daugiau nei dvidešimt kompiuterinio meno rūšių. Ne visas jas lengva apibrėžti, o tuo labiau atskirti vieną nuo kitos.

Algoritmų menas (angl. algorithm art) – tai vaizdų kūrimas pirma sukuriant jiems algoritmą. Šiai rūšiai priskiriami ir fraktalai, kurie tiesiog atvaizduoja tam tikrų skaičiavimų duomenis. Kad sukurtas vaizdas būtų priskirtas algoritmų menui, jis turi būti sugeneruotas naudojant algoritmą. Šių algoritmų kūrėjai vadinami „algoristais“, o pati meno rūšis iš tiesų buvo žinoma dar gerokai prieš kompiuterių atsiradimą. Vienu seniausiu algoritmų meno kūriniu galime vadinti Stounhendžą. Šie koncentriniais apskritimais sustatyti akmenys išdėlioti remiantis Mėnulio fazių ir Saulės judėjimo algoritmais.

Kompiuterinė tapyba (angl. digital painting) niekuo nesiskiria nuo įprastos tapybos: naudojama akvarelė, aliejiniai ar akriliniai dažai, tačiau dailininkas juos užtepa ne teptuku, o pasinaudodamas kompiuteriu. Nuo kitų skaitmeninio meno formų tapyba skiriasi tuo, kad vaizdas nėra atvaizduojamas iš modelio (angl. rendering), o dailininkas kuria galutinį vaizdą tiesiai kompiuteryje. Tokie kūrėjai naudojasi „Corel Painter“, „Adobe Photoshop“, „GIMP“, „ArtRage“, „OpenCanvas“ programomis, kurios leidžia maišyti spalvas, sukurti reikiamo dydžio teptukus ir apsaugo nuo tikram dailininkui būdingos netvarkos.

„Duomenų menas“

Duomenys – tai neseniai menininkų atrasta medžiaga. Kūriniai pradėti kurti ne derinant spalvas, formas ar garsus, ne naudojantis algoritmais, o manipuliuojant turimais duomenimis ir juos apdorojančiomis programomis.

2009-ųjų pabaigoje Londone atidaryta paroda „Decode: Digital Design Sensations“, kurioje demonstruojamos manipuliacijos duomenimis, surandant jiems naują formą bei prasmę ir taip apibrėžiant visą XXI technologijų amžių.

Vienas iš parodoje demonstruojamų kūrinių – „Socialinis greitintuvas“ (angl. „Social Collider“), pavadinimą gavęs dėl panašumo į hadronų greitintuvą. „Socialinis greitintuvas“ seka „Twitter“ žinutes, rūšiuoja jas pagal vartotoją ir temą, o grafiką piešia panašiu principu kaip hadronų greitintuvas vaizduoja subatomines daleles.

„Skrydžių raštai“ – tai kaliforniečio Aarono Kobino kūrinys, vaizduojantis pastarųjų 24 valandų lėktuvų maršrutus, o informaciją gaunantis iš Federalinės aviacijos administracijos.

Vienas kraupiausių parodos eksponatų pavadintas „Opto-Isolator II“. Tai mechaninė mirksinti žmogaus akis, gebanti pamėgdžioti žmonių elgesį išlaikant akių kontaktą: žiūri šalia stovinčiam žmogui į akis, tačiau šiam užsispoksojus, nusisuka į šalį. Taip pat sumirksi sekunde vėliau nei į ją žiūrintis lankytojas. Idėjos autorius Golanas Levinas teigia norėjęs sužinoti, „kas nutiktų, jei meno kūrinys galėtų žinoti, kad mes į jį žiūrime“.

Atsargiai facebook’e!

Greičiausiai esate vienas iš 500 milijonų žmonių, besinaudojančiu socialinio tinklapio „Facebook“ paslaugomis. Kad ir kaip nekaltai atrodytų tinklapis, kuriame galima palaikyti ryšį su savo pažįstamais ar draugais, bei susirasti draugų, „Facebook“ pastaruoju metu domina ir nusikaltėlius. Kodėl? Nes jūs jiems ant lėkštutės pateikiate visą informaciją apie save, o jiems belieka tik ją pasiimti ir pasinaudoti. Tad ko negalima pasakoti „Facebook“?

1) Nepasitikėkite pradiniais „Facebook“ nustatymais

„Facebook“ kūrėjų tikslas – atskleisti kuo didesnę vartotojo asmeninio gyvenimo dalį pasauliui. Kuo daugiau jūs dalinatės, tuo daugiau žmonių norės su jumis „draugauti“. Sniego gniūžtė ritasi nuo kalno ir kaskart vis didėja. Kaip bebūtų, dalinimasis visomis gyvenimo smulkmenomis gali būti ne pati geriausia idėja. Patikrinti ir pakeisti savo nustatymus galima „Facebook“ puslapyje paspaudus „Paskyra“ ir pasirinkti „Privatumo nustatymai“.

Paties puslapio nustatymai reiškia, kad jūsų būseną, nuotraukas, įrašus, biografiją, šeimyninius santykius gali matyti visi norintys. Nuotraukos ir vaizdo įrašai, kuriuose esate pažymėtas, religinės ir politinės pažiūros bei gimtadieniai matomi tik „draugų“ ir „draugų draugų“. O komentuoti jūsų įrašus ir matyti kontaktinę informaciją gali matyti tik „draugai“. Rekomenduojama visus nustatymus pakeisti į „matoma tik draugams“. Taip būsite saugūs nuo smalsių akių.

2) Nesutikite, jog prie jūsų asmeninę informaciją būtų galima pasiekti per paieškos tinklapius.

Pasakoti savo „Facebook“ draugams apie tai, kas vyksta jūsų gyvenime yra viena, bet leisti visiems norintiems pasiekti informaciją apie jus per paieškos sistemas – visai kas kita. Todėl rekomenduojama neleisti „Facebook“ jūsų informacijos platinti viešosios paieškos pagalba.

Dar kartą nueikite į „Privatumo nustatymus“, apačioje pasirinkite „Programos ir tinklapiai“ ir spustelkite „Redaguokite nustatymus“. Prie grafos „Viešoji paieška“ paspauskite „Keisti nustatymus“ ir įsitikinkite, kad prie „Įjungti viešą paiešką“ nėra uždėta varnelė.

3) Nesidalinkite savo gyvenamaja vieta bei telefono numeriu.

Nebent jūsų nebaugina faktas, jog esate lengvas taikinys nereikalingų produktų siūlytojams.

4) Neleiskite „Facebook“ programoms naudotis jūsų asmenine informacija.

Greičiausiai susigundėte atsakyti į „Facebook“ siūlomo testo klausimus, ar žaidėte „Farmville“. Niekada nesusimąstėte – o kas toliau? O toliau yra taip – tos programos ramiai sau guli ir siurbia jūsų asmeninė informaciją. Kur ji patenka? Čia jau niekas tiksliai negali pasakyti.

Sprendimas labai paprastas – tuose pačiuose „Privatumo nustatymuose“ pasirinkite „Programos ir tinklapiai“ ir redaguokite „Programų, kuriomis naudojatės“ nustatymus. „Redaguoti“ – tai jas visas ištrinti. Pamatysite, kiek jų ten daug.

5) Neleiskite, jog nuotraukas, kuriose esate pažymėtas, pamatytų visas pasaulis.

„Facebook“ leidžia kitiems pažymėti jus savo nuotraukose. Deja, neretai atsitinka, jog jums ta nuotrauka garbės nedaro, o ją, jeigu jos savininko nustatymai nepakeisti, gali pamatyti visas pasaulis. Svarbiausia, kad ją pamatys mama, bendradarbiai, o gal ir pats kompanijos, kurioje dirbate, vadovas.

Norėdamas išvengti šio „liapsuso“, įsitikink, kad „Privatumo nustatymuose“ yra nurodyta, jog nuotraukas ir vaizdo medžiagą, kuriose esi pažymėtas, gali matyti tik „draugai“.

6) Neatskleiskite savo gimimo datos

Koks pirmas klausimas, kurio jūsų klausia paskambinus į banką? Teisingai – jūsų gimimo data. Tačiau šią svarbią informaciją jūs skleidžiate viešai. Siekiant apsaugoti save nuo sukčių, savo gimimo metų viešai atskleisti nerekomenduojama.

„Facebook“ puslapyje pasirinkite „Profilis“ ir „Redaguoti profilį“. Šalia gimimo datos esančiame laukelyje nustatykite „Mano profilyje rodyti tik mėnesį ir dieną“ arba „Anketoje nerodyti mano gimimo datos“. Jeigu norite sulaukti sveikinimų iš „Facebook“ „draugų“, pasirinkite pirmąjį variantą.

7) Niekuomet neskelbkite, jog vykstate atostogauti.

Būkite atsargūs, skelbdami informaciją apie save, nes netyčia ji gali patekti į blogas rankas. Vieni jūsų įrašą „Šiuo metu mėgaujuosi saule Turkijoje“ supras kaip „Mano namas tuščias – prašome užeiti“.

Delfi.lt

Flying Lotus – Kill Your Co-Workers

Nuostabus darbo kompiuteriu pavyzdys

Robbie Cooper

Šokoladiniai piešiniai